Pavasario saulės nušviestas ir sušildytas gegužės 22-osios rytas buvo ypatingas. Jis atnešė ne tik šilumą, bet ir šiltą bei džiugią šventę Alytaus Likiškėlių progimnazijos bendruomenei. Šiais mokslo metais įstaiga mini ypatingą sukaktį-35-ąjį gimtadienį. Tai ne tik svarbus skaičius, bet ir puiki proga prisiminti nueitą kelią, pasidžiaugti pasiekimais bei padėkoti visiems, kurie per šiuos metus kūrė ir puoselėjo mokyklos dvasią. Tai ne tik datos paminėjimas, tai liudijimas apie nueitą kelią per dešimtmečius, apie širdis, kurios čia paliko dalelę savęs.
Šventė prasidėjo iškilmingomis Šv. Mišiomis, už kurias esame dėkingi Alytaus Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos klebonui kunigui Renaldui Janušauskui ir mokytojai Virginijai Virmauskienei. Grįžę į mokyklą, mokiniai gamino, kūrė įvairius darbus, dovanas, rašė laiškus mokyklai.
Dieną vainikavo šventinis renginys ,,Obuolys nuo obels...‘‘, kuris sukvietė daug garbių svečių, mokytojų, tėvų, mokinių. Išaugusi iš mažo obels daigelio mokykla per tris dešimtmečius išskleidė savo šakas, po kuriomis glaudėsi kartos. Obelų alėja svečius ir dalyvius vedė į Bendrystės salę, kur buvo demonstruojamos nuotraukos ir vaizdo įrašai apie mokyklos gyvenimą, istoriją. Pradėdama renginį mokyklos direktorė Loreta Jurkonienė apžvelgė nueitą kelią, pasidžiaugė, jog per tuos metus mokykla subūrė žmones, kurie jaučia stiprų ryšį su šia vieta. Apie šimtas buvusių mokinių vaikų mokosi šioje mokykloje, jie pradeda savo kelią tose pačiose klasėse, kur kažkada mokėsi jų tėvai. Mokyklos vadovė pabrėžė bendruomenės svarbą, padėkojo visiems už bendradarbiavimą ir darbus, darytus su meile, pasidžiaugė gausiai susirinkusiais bei pasveikino ir įteikė padėkos raštus mokyklos darbuotojams, dirbantiems nuo mokyklos atidarymo.
Lietuvos Respublikos Seimo narės Jurgitos Šukevičienės patarėja Edita Jurčienė perdavė Lietuvos Respublikos Seimo narės sveikinimus, mokyklą taip pat sveikino Alytaus miesto savivaldybės vicemerė Kristina Daugelevičienė, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Loreta Šernienė, Alytaus miesto savivaldybės tarybos narė Raimonda Remeikienė, Alytaus miesto švietimo įstaigų vadovai, Alytaus Jurgiškių seniūnaitė Renata Bazevičienė.
Buvusio mokinių, dabar KTU gimnazijos direktoriaus Tomo Kivaro, Alytaus Jotvingių gimnazijos direktoriaus Donato Vasiliausko, mokytojos Rimantės Adomaitienės, pasisakymai atskleidė, kokį poveikį turi mokykla gyvenime. Čia buvo atrastas pašaukimas, išmokta drąsiai žengti į gyvenimą, čia užaugo sparnai. Ilgametė mokyklos mokytoja Virginija Šerkšnienė dalijosi mintimis, kad mokykla – tai priminimas, kad esame kažko didesnio dalis, kad kiekvienas prisidedame prie mokyklos istorijos.
Visus džiugino specialiai šiai progai paruošti muzikos mokytojos Margaritos Ivanauskienės ir šokių mokytojos Vilijos Sližauskienės mokinių muzikiniai pasirodymai, Mokinių tarybos sveikinimas, nuotaikingas mažųjų ,,Boružėlės” skyriaus ugdytinių šokis - „Obuoliukai“, pasirodymą paruošė muzikos mokytoja Sonata Malanavičienė. Ypatingai širdį glostė buvusių mokinių ir jų vaikučių, kurie mokosi mūsų įstaigoje, pasirodymai. Tai priešmokyklinio ugdymo „Voveriukų“ grupės mokinuko Jono bei jo sesutės Barboros su savo mama Dovile atliekama daina „Jei galėčiau pakeist pasaulį“, 1 b klasės mokinio Jokūbo Žiūko ir jo tėčio Tado atliekama ispanų liaudies daina ,,La cucaracha". Nudžiugino ir nustebino Ievos Martinkutės, 3b klasės mokinės ir jos mamos Virginijos bei priešmokyklinio ugdymo ,,Boružiukų‘‘ grupės mokinės Izabelės Bušaitės ir jos tėčio Tomo nutapyti paveikslai mokyklai.
Renginio vedėjai mokytoja Miglė Pročkytė ir 7a klasės mokinys Lukas Adomaitis džiaugėsi, jog mokykla ne tik pastatas, tai atminties, patirties vieta, kur susitinka kelios kartos, kad kiekvienas mokyklos bendruomenės narys gali didžiuotis būdamas šios istorijos dalimi, jog tai ne tik sukaktis, tai širdžių šventė, tai laiko gijos, sujungiančios praeitį, dabartį ir ateitį ir priminė, kad mūsų šaknys čia, mūsų vertybės čia, o mūsų ateitis taip pat čia, kartu, tereikia atidaryti duris ir tyliai užeiti vidun, kur namai vaikystės sodais plaukia ir mūsų tebelaukia.
Šventė baigėsi prie arbatos puodelio, kur visi turėjo galimybę pabendrauti, pasidalinti įspūdžiais ir kartu pasidžiaugti šia ypatinga proga. Vienas ryškiausių šventės akcentų buvo bendruomeniškumo jausmas, kuris sklido iš kiekvieno kampelio. Ši šventė priminė, jog visas kartas jungia meilė šiai vietai ir žmonėms, kurie ją kuria, jog mokykla - tai širdis, kuri plaka daugelio mūsų gyvenimuose.
Lietuvių kalbos mokytoja,
Zita Bražinskienė
