Mokyklai 30 metų. Daug tai ar mažai? Svarbu, kuo matuosime. Jei matuosime žmonijos nueitu keliu, tai 30 metų labai mažai. Jei matuosime baigusių mokyklą prirašytais, o mokytojų ištaisytais sąsiuviniais, jų svajonėmis, nuveiktais darbais – tai susidarys gražus margaspalvis kelias.
Visos prabėgusios akimirkos – tai mūsų laiko atspindys – tarsi esančio dabar, tačiau jau tampančio praeitimi. Joje pačios švenčiausios mūsų gyvenimo minutės, niekada neišduodamos, bet perduodamos iš kartos į kartą. Tokias prabėgusias ir tebebėgančias minutes pabandė surinkti Alytaus Likiškėlių progimnazija, šventusi trisdešimtąjį gimtadienį.
Lapkričio 29 d. ryte buvo aukojamos Šventinės Mišios už Alytaus Likiškėlių progimnazijos bendruomenę. Po palaiminimo ir gražių palinkėjimų, kad mokykla dar ilgai ir laimingai gyvuotų, mokiniai su mokytojais organizavo įvairias veiklas mokykloje: piešė plakatus „Mūsų mokykla”, kūrė sveikinimus, dainas, dovanojo tortą mokyklai, vyko šventinis rytmetis „Su gimtadieniu, Mokykla! “ ir flešmobas „Mokyklai – 30!“.
18 val. mokyklos bendruomenė rinkosi į šventinį vakarą. Ir tada prasidėjo vaikystės pasaka „Po obelim”, kurią sukūrė mokyklos teatro mokiniai, šventinio vakaro vedėjai drauge su šokėjais ir dainininkais. Jie pakvietė pabūti vaikystės sode, kurį kiekvienas turi. Tai vieta, kur rytas kvapnesnis ir oras minkštesnis, kur skamba dainos apie namus ir smagiai sukasi šokėjai. Po dainos apie namus parodytas tetralizuotas veiksmas „Sėkliukė“. Mažieji šokėjai surado sėkliukę, ją pasodino, o vyresnieji augino ir laistė. Taip išaugo didelis ir gražus medis – obelis.
Šventės vedėjai ir pasakos kūrėjai teigė, kad obelis kaip mokykla: išauga iš sėklų, užauga, augina daug obuolių, kurie vėl pakartoja augimo ir brendimo ciklą. Mokykla neturi būti pasirengimas gyvenimui. Mokykla turi būti gyvenimas. Ji – gyvenimo medis ir sodas, kasmet išauginantis vis naujus vaisius – savo mokinius. Ir tik buvę mokyklos sodininkai, jos direktoriai, gali pasakyti, kiek sodo obelis ir sodas galėjo užauginti obuolių. Pirmasis ilgametis mokyklos direktorius Algimantas Stašiauskas prisiminė jos įkūrimą, darbo metus. Direktorius Donatas Vasiliauskas pasveikino bendruomenę su gimtadieniu ir padainavo su mokiniais savo dainą „Likiškėlių gatvė”.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui laikinai pavaduojanti direktorių Daiva Čepanonienė nuoširdžiai padėkojo mokyklos mokytojams ir mokiniams už nuostabų pasirodymą, nukėlusį į vaikystės pasaką.
Pasidžiaugti mokyklos jubiliejumi atvyko daug svečių: Seimo nariai Robertas Šarknickas ir Julius Sabatauskas, Alytaus miesto vicemerė Jurgita Šukevičienė, Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas, partneriai iš Lenkijos Punsko Dariaus ir Girėno gimnazijos, Alytaus švietimo įstaigų vadovai, buvę mokyklos mokytojai ir mokiniai. Jie ištarė nemažai palinkėjimų ir jautrių bei šiltų žodžių mokyklai. Pagrindinis visų linkėjimas – dar ilgai mokyti vaikus šioje mokykloje, nes išugdyta per trisdešimt metų daug žymių žmonių Lietuvai: direktorių, verslininkų, kino režisierių, teisininkų, gydytojų, politikų, mokytojų ir kitų profesijų atstovų.
Nuskambėjusi finalinė daina „Dėkoju tau, gyvenime”, priminė, kad mokykla gyva, kol joje skamba mokinių balsai ir juokas, kol skambutis kviečia į pamoką ir iš jos, mokytojas atverta širdimi veda mokinius klaidžiu žinių keliu, dalija išmintį, moko įžvelgti gyvenimo prasmę ir didžiąsias vertybes, o mokinys nuoširdžiai visa tai priima, išsaugo ir prisitaiko šiame sudėtingame ir skubančiame pasaulyje.
