Veiklos kokybės įsivertinimas - Alytaus Likiškėlių progimnazija

ALYTAUS LIKIŠKĖLIŲ PROGIMNAZIJOS

VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO ATASKAITA

2023-2024 m. m.

Darbo grupė:

Darbo grupės vadovė - Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Daiva Čepanonienė;

Nariai:

Aušra Jankauskienė - pradinių klasių mokytoja, pavaduotoja ugdymui;

Sandra Selezniovienė - pradinių klasių mokytoja;

Jurgita Ribinskaitė - geografijos mokytoja.

Vertinimo kontekstas:

Vidinis veiklos kokybės įsivertinimas buvo orientuotas į mokinių pasiekimų ir pažangos sritį. Vertinimui pasirinktas kokybės rodiklis – 1.2.1. Mokinio pasiekimai ir pažanga (atitinkantis sritį „Rezultatai“, temą „Pasiekimai ir pažanga“). Šia analize siekta įvertinti, kaip mokykloje vykdomas mokinių pasiekimų rezultatų panaudojimas mokymosi kokybei gerinti.

Tikslai:

Nustatyti, ar mokiniai naudoja savo pasiektus rezultatus (įvertinimus) mokymosi tikslams išsikelti ir siekti aukštesnių akademinių rezultatų.
Ištirti, ar tėvai (globėjai) įtraukiami į mokinių pasiekimų gerinimo planavimą ir ar mokinių pasiekimų rezultatai panaudojami siekiant geresnių įvertinimų.
Išsiaiškinti, ar mokytojai kartu su mokiniais planuoja mokymosi tikslus, padedančius mokiniams siekti aukštesnių mokymosi rezultatų.

Vertinimo rodiklis:

Sritis 1. Rezultatai. Tema 1.2 Pasiekimai ir pažanga.

1.2.1. Mokinio pasiekimai ir pažanga.

Duomenų rinkimo būdai:

Duomenims surinkti buvo atlikta apklausa, pasitelkiant „Google Forms“ anketą. Apklausos nuoroda buvo išplatinta per elektroninį dienyną TAMO, kad būtų pasiektos visos tikslinės grupės. Tyrime dalyvavo trys grupės respondentų:

Apklausos respondentai:

Mokiniai (5-8 klasės);
Tėvai (globėjai);
Mokytojai.

Mokinių apklausos rezultatai

Klausimai/ teiginiai	Atsakymai	2023 metai 117 mokinių	2024 metai 113 mokinių
Ar man svarbu mokytis?	Labai svarbu	60,3 %	-
Aš mokausi	Puikiai mokausi	5,2%	3,6 %
	Labai gerai mokausi	18,1 %	17,9%
	Gerai mokausi	59,5%	48,2%
	Patenkinamai mokausi	17,2%	29,5%
	Nepatenkinamai mokausi	-	0,9%
Mane skatina mokytis	Galimybė įsigyti profesiją	57%	32,1%
	Galimybė sėkmingai pasirinkti karjerą	52,6%	33,9%
	Noras būti išsilavinusiu žmogumi	50%	37,5%
	Noras gauti gerus pažymius	51,8%	42,9%
	Mokymasis yra kaip pareiga	13,2%	13,4%
	Noras įtikti tėvams	26,3%	36,6%
Su mokytojais planuoju mokymosi tikslus ir aptariu galimybes jiems pasiekti	Aptariu su mokytojais	18 %	22,5%
	Su klasės auklėtoju	20,7 %	25,2 %
	Neaptariu	36.9 %	18 %
Patiriant mokymosi sunkumus pagalbą suteikia	Sulaukia pagalbos iš mokytojų	70,2%	64,5 %
	Sulaukia pagalbos iš tėvų	71,1%	68,2 %
	Nesulaukia pagalbos	5.3 %	11,8 %
	Iš draugų	45,6 %	40.9 %
Mano popamokinė veikla	Padeda siekti geresnių rezultatų	-	52,4 %
Mano popamokinė veikla	Pasiekimams įtakos nedaro	-	33,3 %
Mano pažanga ir pasiekimai aptariami	Su tėvais	72,3%	73 %
	Su klasės auklėtoju	39,3%	25,2 %
	Su dalyko mokytoju	33,9%	22,5 %
	Su draugais	27,7%	27,9 %
	Neaptaria	11,6%	18 %
Per šiuos mokslo metus	Pasiekiau geresnių mokymosi rezultatų, džiaugiuosi padaryta pažanga	55,9 %	47,3 %
	Mokymosi rezultatai ir pažanga nepakito	39,6 %	34,5 %
	Mokymosi pažanga suprastėjo	4,5 %	16,4 %
Kitais metais planuoju	Geriau planuoti mokymąsi	66,7%	65,1 %
	Iškelti tikslus ir jų siekti	59,6%	50,5 %
	Sąžiningiau lankyti konsultacijas	28,9%	25,7 %
	Iškilus mokymosi sunkumams kreiptis pagalbos	37,7 %	32,1 %
Mano pasiekimai ir pastangos	Pripažįstami	-	27,1 %
	Skatinami	-	41,1 %
	Įvertinami	-	39,3 %
	Nepastebimi	-	20,6 %

Apibendrinimas:
Apklausa atskleidė, kad dauguma mokinių vertina mokymosi svarbą, tačiau palyginti su praėjusiais metais sumažėjo besimokančių gerai ar labai gerai dalis, o padaugėjo tų, kurie savo pasiekimus vertina kaip patenkinamus ar net nepatenkinamus. Nors motyvacija mokytis išlieka, silpnėja vidiniai motyvatoriai, tokie kaip noras įgyti išsilavinimą ar pasirinkti karjerą, o stiprėja išoriniai, kaip noras įtikti tėvams. Džiugu, kad mažėja mokinių, kurie neaptaria mokymosi tikslų su mokytojais ar auklėtojais, tačiau dar nemaža dalis jų vis dar nesulaukia reikiamos pagalbos iš mokyklos ar tėvų. Pastebėta, kad vis daugiau mokinių pastebi, jog jų pastangos nėra įvertinamos. Nors dauguma planuoja geriau mokytis ir kelti tikslus ateityje, daliai mokinių vis dar trūksta sąmoningumo ieškoti pagalbos ar lankyti konsultacijas.

Tėvų apklausos rezultatai

Klausimai/ teiginiai	Atsakymai	2023 metai 109 tėvai (5-8 klasių)	2024 metai 224 tėvai (1-8 klasių)
Kas skatina jūsų vaiką mokytis?	Vaiko noras gauti gerus rezultatus	71,6 %	66,2 %
	Noras būti kultūringam ir išsilavinusiam	37,6 %	36,9 %
	Tėvų reikalavimas	49,5 %	48,%
	Vaikas nenori mokytis	10,1 %	12,9 %
Vaiko gauti rezultatai atitinka jų įdėtas pastangas	Visiškai sutinku	49,5%	61,3 %
	Iš dalies sutinku	48,6 %	37,3 %
	Nesutinku	1,9 %	1,3 %
Mokykla pakankamai informuoja apie vaiko mokymosi pažangą	Visiškai sutinku	58, 7%	62,5 %
	Iš dalies sutinku	38,5 %	31,7 %
	Nesutinku	2,8 %	4,9 %
Vaikui patyrus sunkumų suteikiama pagalba	Suteikiama	55 %	54,7 %
	Iš dalies suteikiama	41,3 %	37,8 %
	Nesuteikiama	3,7 %	4,9 %
Jei vaikas patiria mokymosi sunkumų, ar lanko mokykloje konsultacijas?	Lanko	36,7 %	39,6 %
	Kartais	50,5%	37,3 %
	Nelanko	12,8 %	17,8 %

Apibendrinimas:
Tėvų apklausos rezultatai rodo, kad dauguma jų aktyviai domisi vaikų mokymusi ir pripažįsta, jog pasiekti rezultatai atitinka įdėtas pastangas. Didžioji dalis tėvų teigiamai vertina mokyklos teikiamą informaciją apie vaikų pažangą ir mano, kad vaikui prireikus suteikiama reikalinga pagalba. Vis dėlto, nors daugiau nei pusė tėvų nurodo, kad pagalba teikiama, ne visi mokiniai nuosekliai naudojasi konsultacijomis – dalis jų lankosi tik kartais arba visai nesilanko. Tėvų nuomone, pagrindiniai vaikų mokymosi motyvatoriai yra jų pačių siekis gauti gerus rezultatus ir tėvų lūkesčiai. Nedidelė, bet auganti dalis tėvų pastebi, kad jų vaikai neturi noro mokytis, tad būtina stiprinti šeimos ir mokyklos bendradarbiavimą skatinant vaikų vidinę motyvaciją.

Mokytojų apklausos rezultatai

Klausimai/teiginiai	Atsakymai	2023 metai 28 mokytojai	2024 metai 25 mokytojai
Su mokiniais (iu) planuoju mokymosi tikslus	Kas pusmetį		28 %
	Po atsiskaitymo		40 %
	Individualiai pagal poreikį		72 %
	Po pokalbio su tėvais		20 %
	Mokslo metų pradžioje		4 %
	Priklausomai nuo gebėjimų (silpnesniems mokiniams trumpesniam laikotarpiui)		4 %
	Pradedant naują temą		4 %
	Kiekvieną pamoką		4 %
Iškelti tikslai su mokiniais	Leidžia mokiniui išmokti naujų dalykų ir įgyti kitų gebėjimų		88 %
	Reikalauja nuolatinių iššūkių ir pastangų		36 %
	Kai kuriems mokiniams yra nepasiekiami		16 %
Remiantis vertinimo rezultatais analizuoju, koreguoju mokiniui mokymą (si)	Sutinku	64,3 %	64 %
	Iš dalies sutinku	25 %	32 %
	Nesutinku	10,7 %	4 %
Mokiniams skiriu skirtingas užduotis pagal jų gebėjimus arba leidžiu pasirinkti skirtingo sudėtingumo užduotis	Sutinku	50 %	64 %
	Iš dalies sutinku	46,4 %	32 %
	Nesutinku	3,6 %	4 %
Mokinių iškelti /išsikelti tikslai daro įtaką mokymosi rezultatams	Sutinku		44 %
	Iš dalies sutinku		44 %
	Nesutinku		12 %
Mokiniams patyrusiems mokymosi sunkumų suteikiu reikiamą pagalbą	Visada	82,1 %	84 %
	Kartais	17,9 %	16 %
	Mokinys pagalbos nepriima	-	4 %
Mokiniai įsivertina savo pažangą ir pasiekimus	Visada	42, 9 %	44 %
	Kartais	57,1 %	52 %
	Niekada	-	4 %

Apibendrinimas:
Mokytojų apklausos rezultatai atskleidžia, kad dauguma pedagogų planuoja mokymosi tikslus individualiai pagal mokinių poreikius ir remiasi vertinimo rezultatais koreguodami mokymo procesą. Didžioji dalis taiko diferencijuotas užduotis pagal mokinių gebėjimus ir teikia reikalingą pagalbą mokiniams, patiriantiems sunkumų. Taip pat dauguma mokytojų pritaria, kad mokinių išsikelti tikslai daro įtaką jų rezultatams, tačiau pripažįstama, jog ne visiems mokiniams tie tikslai yra realiai pasiekiami. Nors beveik pusė pedagogų pažymi, kad mokiniai visada įsivertina savo pasiekimus, daugiau nei pusė pastebi, kad tai daroma tik kartais. Tai rodo, kad savarankiško mokinių įsivertinimo įgūdžiai dar nėra pakankamai įtvirtinti ir reikalauja tolesnio sistemingo ugdymo.

IŠVADOS

Mokiniai vertina mokymosi svarbą ir dauguma jų siekia gerų rezultatų, tačiau ne visi savo pasiektus rezultatus išnaudoja tolimesnei pažangai. Apklausos rodo, kad dalis mokinių neturi aiškių mokymosi tikslų arba neaptaria jų su mokytojais, ne visiškai pasinaudoja siūloma pagalba (pvz., nelanko konsultacijų) ir nepajėgia išlaikyti nuolatinės mokymosi pažangos. Tai lemia, kad ne visų mokinių rezultatai gerėja – kai kurių pažanga stokoja arba net prastėja, o pastangos ne visada pastebimos.
Tėvai iš esmės domisi vaikų pasiekimais ir yra įtraukti į vaiko mokymosi procesą – daugelis tėvų reguliariai seka pažangą, skatina vaikus mokytis (neretai reikalaudami gerų rezultatų) ir prireikus padeda ar ieško pagalbos vaikui. Mokykla pakankamai informuoja tėvus apie vaikų pasiekimus, ir tėvai dažniausiai jaučia, kad vaiko rezultatai atitinka jo pastangas. Vis dėlto egzistuoja grupė mokinių, kurie nepilnai naudojasi pagalbos galimybėmis (pvz., vengia konsultacijų), tad tėvų ir mokyklos bendradarbiavimą šioje srityje dar galima stiprinti – siekiant, kad kiekvienas mokinys gautų reikiamą paskatinimą ir pagalbą laiku.
Mokytojai deda pastangas planuoti mokymosi tikslus kartu su mokiniais ir padėti jiems siekti aukštesnių rezultatų. Apklausos duomenys rodo, kad mokytojai taiko diferencijuotas užduotis, stebi mokinių pasiekimus, prireikus koreguoja ugdymo procesą ir skiria dėmesio kiekvieno mokinio poreikiams. Vis dėlto šio proceso nuoseklumas galėtų būti didesnis – ne visi mokiniai aktyviai įsitraukia į tikslų planavimą ir savarankišką savo pažangos vertinimą. Kai kuriems mokiniams trūksta motyvacijos arba įgūdžių siekti išsikeltų tikslų, todėl mokytojams tenka ieškoti būdų dar labiau sudominti ir įtraukti mokinius į savo mokymosi progreso valdymą.

REKOMENDACIJOS

Tobulinti mokinių vertinimo procesą: Siekiant, kad mokinių pasiekimai būtų prasmingai panaudojami mokymuisi, rekomenduojama užtikrinti, jog vertinimai ir suteikiamas grįžtamasis ryšys kuo tiksliau atspindėtų mokinio mokymosi pasiekimus ir pažangą. Mokytojai turėtų skirti aiškius, mokymosi tikslus atitinkančius įvertinimus bei komentarus, kad mokiniai žinotų savo stiprybes ir tobulintinas sritis.
Skatinti mokinius naudotis konsultacijomis: Kadangi nemaža dalis mokinių nesinaudoja papildoma pagalba, būtina imtis priemonių didinti konsultacijų lankomumą. Galima vesti konsultacijų lankomumo apskaitą, apie neatvykimą nedelsiant informuoti tėvus per TAMO ar kitomis priemonėmis, taip pat aktyviau viešinti konsultacijų tvarkaraščius ir naudą – kad tiek mokiniai, tiek jų tėvai suvoktų šios pagalbos svarbą.
Užtikrinti konsultacijų prieinamumą: Mokykla turėtų užtikrinti, kad suplanuotos konsultacijos vyktų pagal nustatytą grafiką. Jei mokytojui numatytas konsultacijų laikas, jis turi būti išnaudojamas – tai ypač svarbu atsižvelgiant į tėvų pastabas, jog ne visos paskelbtos konsultacijos realiai įvyksta. Administracija turėtų periodiškai prižiūrėti, ar konsultacijų užsiėmimai vyksta, ir esant poreikiui koreguoti tvarkaraštį.
Individualizuoti mokymą pagal mokinių gebėjimus: Rekomenduojama ir toliau plėtoti diferencijuotą ugdymą – mokytojai turėtų skirti užduotis, atitinkančias skirtingus mokinių gebėjimų lygius, arba suteikti galimybę rinktis užduočių sudėtingumą. Tai padės tiek stipresniems, tiek silpnesniems mokiniams optimaliai tobulėti savo tempu. Šios praktikos diegimas turėtų derėti su atnaujintomis bendrojo ugdymo programomis.
Skatinti mokinių savarankišką įsivertinimą: Siekiant, kad mokiniai labiau įsitrauktų į savo mokymosi pažangą, mokykloje rekomenduojama sukurti ir taikyti mokinių įsivertinimo sistemą. Mokiniams turi būti suteiktos priemonės ir galimybės reguliariai įsivertinti savo pažangą, nusistatyti asmeninius mokymosi tikslus ir sekti jų įgyvendinimą. Rekomenduojama, kad mokytojai integruotų trumpos savianalizės užduotis po kontrolinių darbų ar temų, o klasės auklėtojai – periodiškai aptartų su mokiniais jų savijautą bei pasiekimus.
Bendradarbiaujant kelti ir peržiūrėti mokymosi tikslus: Mokytojai turėtų sistemingai dirbti su kiekvieno mokinio išsikeltais tikslais. Rekomenduojama kartu su mokiniu sudaryti individualų mokymosi tikslų planą, nuosekliai stebėti jo vykdymą ir prireikus koreguoti tiek tikslus, tiek priemones jiems pasiekti. Tai užtikrins, kad mokinio išsikelti tikslai būtų realistiški, nuolat peržiūrimi ir mokinys gautų pagalbą jų siekdamas.
Gerinti klasės valdymą: Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas visų mokinių pažangai, svarbu užtikrinti tvarką pamokų metu. Kiekvienoje klasėje turėtų būti sukurtos aiškios elgesio taisyklės, kurių būtų nuosekliai laikomasi. Taip sumažės pamokų trukdžių, ir daugiau dėmesio galės būti skiriama ugdymo procesui – mokiniams bus lengviau susitelkti ties mokymusi ir rezultatais.
Tobulinti mokinių pažangos stebėsenos sistemas: Mokytojams rekomenduojama kokybiškai taikyti turimas mokinių pažangos stebėsenos priemones (pvz., pasiekimų suvestines, individualios pažangos sekimo lenteles) ir prireikus jas peržiūrėti bei tobulinti. Reguliarus duomenų apie mokinių pažangą analizavimas padės greičiau identifikuoti tuos mokinius, kuriems reikia papildomo dėmesio ar pagalbos, ir laiku suteikti reikiamą ugdymo pagalbą.
Gerinti informacijos sklaidą per e. dienyną: Siekiant įtraukti tėvus į ugdymo procesą ir užtikrinti sklandų informavimą, būtina, kad ir pavaduojantys mokytojai pildytų elektroninį dienyną (TAMO) laiku bei tiksliai. Kai pamoką veda kitas mokytojas (pvz., laikinai pavaduodamas nuolatinį dalyko mokytoją), jis turėtų pažymėti pamokos temą, mokinių lankomumą bei pasiekimus. Taip tėvai visuomet matys aktualią informaciją, o mokinio mokymosi proceso tęstinumas nebus sutrikdytas.

Redaguota: 2025-04-03