Alytaus Likiškėlių progimnazijos veiklos kokybės įsivertinimo ataskaita 2018-2019 m.m.
Darbo grupė
Grupės vadovė – Daiva Čepanonienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui.
Nariai:
Jurgita Andriuškevičienė, pradinių klasių mokytoja metodininkė,
Asta Dvareckienė, pradinių klasių mokytoja metodininkė,
Virginija Makaveckienė, pailgintos grupės mokytoja,
Daliutė Žilinskienė, matematikos mokytoja metodininkė.
Įsivertinimo tikslas
Nuolat įsivertinant veiklos kokybę, gerinti mokinių pažangą ir pasiekimus, kad būtų maksimaliai tenkinami besimokančių asmenų lūkesčiai.
Uždaviniai:
1. Išsiaiškinti, koks mokyklos bendradarbiavimo kultūros lygis;
2. Išsiaiškinti, kiek aktyvus mokytojų kolegialus mokymasis;
3. Nuolat įsivertinant progimnazijos veiklą, kryptingai planuoti veiklą bei stiprinti ugdymo proceso organizavimą;
4. Susitarti dėl veiklos tobulinimo prioritetų.
Įsivertinimo sritis: ,,Ugdymas ir mokinių patirtys“, ,,Lyderystė ir vadyba“.
Įsivertinimo tema: ,,Vadovavimas mokymuisi“(2.2), ,,Mokymasis ir veikimas komandomis“(4.2)
Įsivertinimo rodikliai: ,,Mokymosi lūkesčiai ir mokinių skatinimas“(2.2.1.), „Veikimas kartu“(4.2.1.).
Įsivertinimo laikas: 2019 m. birželio mėn.
Įsivertinimo dalyviai: progimnazijos pedagoginiai darbuotojai
Veiklos kokybės įsivertinimui naudoti duomenų rinkimo metodai: anketinės apklausos, dokumentų analizė, duomenų analizė, apskrito stalo diskusija, pokalbis.
Sritis – 2. Ugdymas ir mokinių patirtys
2.2. Įsivertinimo metu surasti stiprieji veiklos aspektai
2.2.1. Tikėjimas mokinio galiomis
77 % pedagogų visiškai sutinka, kad į mokinių klaidas reaguoja supratingai (teigiamas požiūris ir jokio gėdinimo). Mokytojai sudaro sąlygas, taikant individualų darbą, darbą porose ar grupėse,
mokiniams dirbti savarankiškai ir pristatyti darbo rezultatus. Pamokos metu 73 % pedagogų visiškai pritaria, kad aiškiai įvardija pamokos tikslus ir mokiniams keliamus lūkesčius, skatina mokinius, kad jie užduotų savo klausimus, taip įtraukdami juos į pamoką.
2.2. Įsivertinimo metu surasti silpnieji veiklos aspektai
2.2.1. Mokymosi įprasminimas
17 % pedagogų pamoką veda be trukdžių. 38 % mokytojų teigia, kad jų pamokos ir užduotys pasižymi įvairove, yra nemonotoniškos, nesikartojančios. Ne visada naudojamos priemonės ir pateikiama medžiaga žadina mokinių dėmesį, suteikiama galimybė mokiniams savarankiškai organizuoti mokymąsi, taikant darbo technikas, mąstymo, mokymosi arba įsiminimo strategijas (41 %.)
2.2. Tobulinamos veiklos aspektai
2.2.1. Mokymas (is) optimaliai gilus ir augantis
Vienodai skiriama dėmesio tiek mokinio dalykinių, tiek bendrųjų kompetencijų ugdymui, parenkant tinkamus ir veiksmingus mokymosi metodus, motyvuojančius mokinius aktyviai dirbti pamokose, teikiančius nuolatinę grįžtamąją informaciją. Spartinamas perėjimas nuo klasikinės žinių kaupimo paradigmos prie šiuolaikinės : aktyvesnis mokinys, mokymasis bendradarbiauti, ugdymo turinio aktualizavimas, integravimas ir siejimas su mokinių patirtimi.
Sritis – 4. ,,Lyderystė ir vadyba‘‘
4.2. Įsivertinimo metu surasti stiprieji veiklos aspektai
4.2.1. Kolegialus mokymasis
79 % visiškai pritaria numatytam pastoviam laikui, skirtam bendradarbiavimui kartą per savaitę. Įvairūs komandos narių gebėjimai yra naudingi visai komandai. Mūsų mokykla turi aiškius bendrus tikslus ir tvirtai sutaria dėl to, kokios yra mūsų pagrindinės pedagoginės vertybės
4.2. Įsivertinimo metu surasti silpnieji veiklos aspektai
4.2.1. Bendradarbiavimo kultūra
34% pedagogų ne visada sutinka, kad dažnai teikiame vieni kitiems paskatinančius ir konstruktyvius atsiliepimus, 41% nemano, kad mūsų mokykloje galime atvirai ir tiesiai įvardinti konfliktus. 33% teigia, kad diskusijose ir priimant sprendimus į visų kolektyvo narių išsakytas nuomones nėra žiūrima rimtai.
4.2. Tobulinamos veiklos aspektai
4.2.1. Vidinis mokyklos bendradarbiavimas
Kolektyve į klaidas žiūrima kaip į mokymosi galimybę, teikiame vieni kitiems paskatinančius ir konstruktyvius atsiliepimus. Tarpusavio bendravimui būdingas pasitikėjimas, atvirumas ir pagarba, galimybė įvardinti konfliktus.
Mokyklos pažanga (kas mokykloje pagerėjo, kai patobulinome veiklą 2018m.)
Įsivertinimo laikas: 2019 m. balandžio- birželio mėn.
Įsivertinimo dalyviai: progimnazijos pedagoginiai darbuotojai (48,9 %) ir mokiniai (90,4 %)
2.4.2. Dialogas vertinant
3.1.2. Ergonomiškumas
38% mokytojų ir 42%mokinių mano, kad mokinių savęs įsivertinimas bei pažangos ir pasiekimų stebėjimas nereikalingas (t.y. rezultatas lieka nepakitęs).
36% mokytojų ir 21% mokinių mano, kad mokyklos patalpų apšvietimas , vėdinimas ir šildymas nėra pakankamai gerai įrengti ( t.y. rezultatas pakilo -mokytojų 6% ir 18% mokinių).
Mokinio brandai, pažangai ir pasiekimams pasirinktų veiklų patobulinimas įtakos neturėjo.
Išvados:
1. Didelė dalis mokytojų mokymosi tikslus sieja su mokinių lūkesčiais, gyvenimiška patirtimi, interesais.
2. Mokytojai sudaro sąlygas, taikant individualų darbą, darbą porose ar grupėse, mokiniams dirbti savarankiškai ir pristatyti darbo rezultatus.
3. Mokytojai aiškiai įvardija pamokos tikslus ir mokiniams keliamus lūkesčius, skatina mokinius, kad jie užduotų savo klausimus, taip įtraukdami juos į pamoką.
4. Maža dalis mokytojų teigia, kad jų pamokos ir užduotys pasižymi įvairove, yra nemonotoniškos, nesikartojančios.
5. Ne visada naudojamos priemonės ir pateikiama medžiaga žadina mokinių dėmesį.
6. Įvairūs komandos narių gebėjimai yra naudingi visai komandai.
7. Mūsų mokykla turi aiškius bendrus tikslus ir tvirtai sutaria dėl to, kokios yra mūsų pagrindinės pedagoginės vertybės.
8. Didelė dalis pedagogų nemano, kad mūsų mokykloje galime atvirai ir tiesiai įvardinti konfliktus.
9. Dalis mokytojų mano, kad diskusijose ir priimant sprendimus į visų kolektyvo narių išsakytas nuomones nėra žiūrima rimtai.
Rekomendacijos:
1. Olweus valandėlių metu stiprinti ir formuoti mokinių bendruomenę.
2. Aptarti ir patobulinti vertinimo ir įsivertinimo formas metodinėse grupėse.
3. Bendradarbiauti tarpusavyje dėl integruotų pamokų organizavimo.
4. Tobulinti santykius tarp mokytojų ir progimnazijos vadovų puoselėjant pasitikėjimą, atvirumą ir pagarbą.
5. Keisti požiūrį į klaidas: jas priimti kaip mokymosi galimybę.
6. Puoselėti nuolatinį visų mokytojų dalykinį ir socialinį bendradarbiavimą.
7. Tolygiai paskirstyti papildomą darbą visiems gimnazijos mokytojams.
8. Suorganizuoti metodinės dienos konferenciją progimnazijoje