Gražią besibaigiančio pavasario popietę Likiškėlių progimnazija šventė tradicinę bendruomenės dieną.
Šventę pradėjo 1a ir 2b klasės mokiniai daina „Labas“. Renginio vedėjas Justinas Gudauskas (8b klasė) prancūzų, italų, graikų, bulgarų ir anglų kalbomis pasisveikino bendruomenės šventės dalyvius.
Danielė Vorobjovaitė (7a klasė) pakvietė susirinkusius bendruomenės narius pabūti kartu, pasidžiaugti, padėkoti už gyvenimą, už draugus, už artimo šypseną, bendradarbiavimą ir darbus, darytus su meile.
Vedėjai teigė, kad šventė ypatinga, nes mokykloje svečiuojasi partneriai, Erasmus + projekto ,,Apie vandenį‘‘ dalyviai iš Prancūzijos, Bulgarijos, Graikijos ir Italijos. Justinas Gudauskas paprašė paklausyti pasigirdusio tylaus jūros ošimo ir žuvėdrų klyksmo, pasigėrėti vėju, atginusiu gaivų kvapą, tikriausiai iš jūros gelmės. Danielė Vorobjovaitė ragino pažvelgti į vandens lašą ir pamatyti visą pasaulį. Ji sakė, kad apie vandens svarbą nereikia daug pasakoti, kiekvienas suvokiame, jog be jo negalima žmogaus egzistencija. Reikia gerbti vandenį, nes, kaip rašė A. De Sent Egziuperi, per maža pasakyti, kad tu reikalingas gyvybei – tu pats esi gyvybė.
Apie vandenį eilėraštį deklamavo 4a klasės mokinė Kamilė Gvildytė, taip pat dainavo 8b klasės mokinė Monika Kučinskaitė.
Pasveikinti ir savo mintimis pasidalinti apie bendruomenę pakviesta mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Daiva Čepanonienė.
Vedėjai priminė, jog vyksta tapybos pleneras, kuriame dalyvauja mokyklos mokiniai ir svečiai. Jų darbus galėjo visi pamatyti po šventės. Daugiau apie plenerą papasakojo dailės mokytoja Silva Oškelienė.
Paskui geromis emocijomis pasidalino Alytaus kultūros ir komunikacijos centro folkloro ansamblis ,,Žvangucis‘‘, kurio vadovas muzikos mokytojas Giedrius Griškevičius.
Jokūbas Lučinskas (7a klasė) deklamavo P. Širvio eilėraštį „Nemunas“, skambėjo mokyklos ansamblio dainos apie vandenį, gimtinę ir namus, visus linksmino Vilijos Sližauskienės šokėjėlės ir 2b klasės mokiniai su daina „Lietutis“.
Vedėjai renginio pabaigoje sakė, kad visos šventės turi pradžią ir pabaigą, todėl pakvietė drauge padainuoti dainą „Mūsų dienos kaip šventė“ ir pasivaišinti bei atsigaivinti tyru lietuvišku vandeniu.
Bendruonenė pajuto, kad buvimas šalia padeda siekti svajonės, paskatina būti savimi, padrąsina nebijoti apkabinti liūdintį ir net paprašyti nusišypsoti, pasidžiaugti, kad vienas kitą turime.
